Sel
Текст песни Arti Prie Mirties

Pasakyk pridejes ranka prie sirdies ar tau teko kada nors but arti prie mirties,
Ar kabejo virs galvos tau Damoklo kardas ir tiki, kad tave saugo angelas sargas?
Prisimink kai tu visai mazas buvai, is penkto auksto pro balkona iskritai,
Taip ir butum tada uzsimuses mirtinai, bet kazkodel prie pat zemes ant vijoklio pakibai.
Sakai viska, kas buvo, jau seniai pamirsai, sakai, kad tau svetimi tie jausmai.
Tu uzsimerki, patogiai isitaisyk, relaksuokis, meginsim viska prisimint.
Tada tu buvai per mazas ir nebuvo tau minties, kad tu buvai tada taip arti prie mirties.
Arti mirties... Arti arti.
Arti mirties... Arti arti.
Prisimink, kai buvo tau tik desimt metu, tos vasaros atostogos kaime pas teta, kai sugalvojai vienas velai vakare po ezera paplaukioti maza valtele.
Prisimink, kai pakilo juodos bangos, o buvo taip tamsu, kad nesimate nei kranto, kai valtis apvirto, o tu plaukt nemokejai, kai kazka saukei, bet nieks negirdejo. Nebeprisimeni kai be samones skendai, tave istrauke pro sali plauke zvejai. Tiktai laimingo atsitiktinumo deka tu vel netapai nelaimes auka.
Tu buvai issigandes ir bijojai tos minties, kad buvai vel arti prie mirties.
Arti mirties... Arti arti.
Arti mirties... Arti arti.
Prisimink ta diena kai mokykla baigei, kai pirma karta prisigerei su klases draugais, kai isivelei i mustynes del vienos merginos, kai tavo priesas peili tau suvare i krutine.
Po to ilgai gulejai ir daug kraujo nutekejo. Kai nieks nepriejo ir tau nepadejo. Tik veliau suzinojai, kad tris paras budejo daktarai, reanimavo, kol mirti nugalejo. Ir gerai, kad netekai tada atminties, nes nesuvokei, kaip buvai arti prie mirties.
Prisimink, kai devyniolikos metu buvai, masina tavo panai nupirko tevai. Tada panos tevai nebesuprato, kad padovanojo dukrai mirti ant ratu.
Viena vasaros nakti vingiuotu plentu jus lekete dviese paselusiu greiciu, staiga i auto-katastrofa pakliuvot. Tu vel gyvas likai, o pana tavo zuvo. Ji mire padejus galva tau ant peties, tu tada pasijutai taip arti prie mirties.
Arti mirties... Arti arti.
Arti mirties... Arti arti.
Prisimink, kai po panos netekties gyventi nematei jokios prasmes. Be jos neisivaizdavai ateities, nenorejai net sulaukti dvidesimties.
Prisimink, kai tu pistoleta nupirkai ir prie smilkinio ji sau deti bandei. Kazkodel tada sudrebejo ranka ir tik lengvai tau antaki kliude kulka. Tik veliau tu begai nuo tos minties, kad pats save priartinai prie mirties...
Prisimink, kai tu atsidurei kare, kai matei mirti ryte ir vakare. Kasdiena, kasnakti, tris metus is eiles tu buvai labai arti prie mirties. Po to tu netgi pripratai prie mirties ir nejauti dabar jos gresmes. Tu visiskai pasitiki angelu sargu, bet dabar jis taves neapsaugos. As - baisiausias kosmaras tavo nakties, atsibusk tu vel arti prie mirties!
Arti mirties... Arti arti.
Arti mirties... Arti arti.